Dirvinis kežys
Spergula arvensis |
---|
Dirvinis kežys (Spergula arvensis) |
Mokslinė klasifikacija |
Binomas |
Spergula arvensis L. |
Dirvinis kežys (Spergula arvensis) – gvazdikinių (Caryophyllaceae) šeimos kežių (Spergula) genties augalas. Kilo iš Vakarų Europos ir dabar yra paplitęs ten, kur vyrauja vidutinių platumų klimatas.
Biologija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Tai vienmetis, 10–50 cm aukščio, daugiastiebis, šakotas, briaunotas augalas. šaknys siekia 20–50 cm gylį. Stiebas kylantis arba status, viršutinėje dalyje apaugęs liaukingais plaukeliais, dažnai lipnus. Lapai siauri, bet stori, bekočiai, 2–3 cm ilgio, šviesiai ar tamsiai žali, apatinėje pusėje turi išilginę vagelę, lipnūs, plaukuoti, su prielapiais, todėl atrodo, lyg būtų menturiški.
Iki 8 mm skersmens žiedai stiebo viršūnėje padrikuose, dvistypiuose žiedynuose. Žiedkotis laibas, žiedui peržydėjus nulinksta, vaisiams prinokus atsitiesia. Vainiklapiai penki, balti, 3,5–5 mm ilgio, truputį ilgesni už taurėlapius. Taurėlapiai penki, žali, kiaušiniški, buki, su liaukingais plaukeliais. Kuokelių dešimt, kartais penki.
Žydi per visą vasarą, nuo pirmųjų birželio dienų. Žiedas žydi neilgai – vos vieną popietę. Jei per tą laiką silpnas kvapas nepavilioja vabzdžio, kuris atskrenda nektaro ir apdulkina žiedą, pasireiškia savidulka.
Vaisius – apvali, paprastai žalia, 4–7 mm ilgio dėžutė. Sėklos kiek suplotos, lęšiuko formos, juodos, aplinkui su siauru sparneliu. Augalas išbarstos daug sėklų; jos išbūna dirvoje daigios iki 20 metų.
Augalo chromosomų rinkinys diploidinis, 2n = 18.
Augavietės
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Auga laukuose, daržuose, dirvonuose, pakelėse, miškuose, nuardytuose šlaituose, daugiausia lengvuose, puriuose, rūgščiuose, nederlinguose dirvožemiuose.
Ekologija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Paplitusi laukų ir daržų piktžolė. Laikomas rūgštaus dirvožemio indikatoriumi.
Naudojimas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Nuo senų laikų dirvinis kežys žinomas kaip pašarinis augalas, kurio stambesnės formos kažkada buvo auginamos. Naudotas kaip diuretikas. Maistui galima vartoti lapus, jaunus augalus ir sėklas. Sėklose yra saponinų.
Nuorodos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Dirvinio kežio mokslinis lotynų kalba pavadinimas ir sinonimai per Theplantlist.org Archyvuota kopija 2019-11-23 iš Wayback Machine projekto. (anglų k.)
- Dirvinio kežio porūšiai, varietetai ir formos per Tropicos.org (anglų k.)
- Spergula arvensis – Plants for a Future (anglų k.)
- Spergula arvensis – Nature Gate (anglų k.)
- Spergula arvensis – Wilde planten in Nederland en België Archyvuota kopija 2016-03-10 iš Wayback Machine projekto. (olandų k.)
Literatūra
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Vasarą žydintys augalai, Ramunėlė Jankevičienė, Vilnius, Mokslas, 1987, 226 p.
- Enciklopedinė miško knyga, Gediminas Isokas, Vilnius, Mintis, 2001, 254 p. ISBN 5-417-00831-1